Nominantai - Klaipėdos ateities stipendija

Finalininkai

Evgenii Iamshchikov

14068

Projektuojantis šiuolaikinius laivus, tobulinantis jų formas kompiuterinės simuliacijos metodais ir laivų modelių eksperimentiniais tyrimais hidrolatake, Klaipėdos universiteto inžinerijos bakalauras ir magistras, šiuo metu Transporto inžinerijos doktorantas Evgenii Iamshchikov siekia sumažinti laivybos poveikį gamtai ir uostamiesčio aplinkai. Evgenii pasižymi išskirtiniais inžinieriaus - konstruktoriaus gebėjimais, įgimtu mokytojo talentu, yra aktyvus visuomeninėse veiklose. Studijuodamas ne tik gerai mokėsi, bet ir pradėjo dirbti laivų sistemų projektuotoju, įkūrė Jaunimo dirbtuves, kuriose moksleiviai išmoksta programavimo, robotų kūrimo principų, 3D modeliavimo ir 3D spausdinimo technologijų. Evgenii siekia moksleivius sudominti inžinerine veikla, nesibaiminti tiksliųjų mokslų. Studentų atsiliepimai apie jo paskaitų turinį, norą ir gebėjimą pasidalinti savo žiniomis bei įgūdžiais taip pat yra patys geriausi. Evgenii tiki šiuolaikinės inžinerijos ateitimi, todėl dalyvauja studijų rinkodaros parodose, su užsidegimu veda įvadines paskaitas moksleiviams ir studentams. Nuo 2019 m. įsiliejo į Klaipėdos universiteto Pneumobilio projektą, tobulina suspaustu oru varomą automobilį, dalyvauja tarptautinėse varžybose, garsina Klaipėdą ir savo universitetą. Evgenii pasižymi išskirtiniais talentais, neabejotinai svarbiais Klaipėdai, ir jos ateičiai.

Kornelija Kupšytė

13357

Violončelininkė, jaunosios kartos solistė, tarptautinių konkursų prizinių vietų laimėtoja, Korneliją galima išvysti aktyviai koncertuojančią tiek Lietuvos, tiek užsienio didžiosiose scenose solo, kamerinių ansamblių sudėtyse ir taip pat orkestro sudėtyje. Nuo 2023 m. dalyvauja “White&Black” (fortepijonas - Vytautas Lukočius ir violončelė) projekte, taip pat yra Klaipėdos violončelių kvarteto narė. Atlikėja yra dažnai kviečiama filmuotis vaizdo klipuose atliekant populiariąją muziką.

Ksenia Frolova

8048

Ksenia – Lietuvos kino režisierė, Klaipėdoje ji jau yra sukūrusi nepriklausomą kino studiją „Kino fabrikas”, kuriai vadovauja kartu su savo bendraminčiais. Be to, Ksenia yra foto menininkė bei vaikų išskirtinės kino stovyklos steigėja. Savo kasdieninėje veikloje – tiek užsiimant fotografija, tiek filmų kūrimu, tiek kino industrija – ji remiasi akademinėmis žinomis, tačiau kertinis jos kūrybinių iniciatyvų šaltinis yra įkvėpimas. Tai tarsi pagrindas, stovintis ant pasaulinės literatūros ir meno kūrinių, ir visų procesų variklis. „Kertinis mano gyvenimo ir profesinės karjeros moto – kurti ir siekti pažangos savo srityje taip, kad sukurtų savo darbais ilgalaikį efektą. Kiekvienam mano darbui aš stengiuosi sutelkti ir surasti prasmę”, – sako mergina. Paskutinis režisierės trumpametražis filmas „Kita moteris” buvo sukurtas Nidoje (gegužės mėnesį – šiais metais) Ksenia, kurdama scenografiją, buvo įkvėpta Čiurlionio paveikslų ir muzikos. Be to, negalima neužakcentuoti, kad Baltijos jūros peizažai, bangų ošimas ir unikali Mažosios Lietuvos paveldas padėjo sukurti baltiškumo persmelktą atmosferą, kuri lydi klaipėdietę nuo pat gimimo. „Kurdama filmus ir dirbdama su vaikais kino stovykloje Ksenia jaučia pilnatvę”, – sako jo kolega, bendražygis ir gyvenimo draugas Pavelas. – Būdama režisierė ji translioja paaugliams, kaip svarbu kažką kuriant vadovautis meniniu kūrybiškumu ir amžinomis žmogiškųjų vertybių temomis. Būtent todėl visi sukurti stovykloje trumpametražiai filmai (jų yra daugiau nei 20) turi šį bruožą”. ((Vienas iš stovyklinių darbų, "Mūsų šviesa", buvo paremtas Prometėjo ugnies legendos idėja; kitame filme "BŪTI" stovyklos kūrybinė komanda reflektavo temą, susijusią su išskirtinumų (visomineje), savitumu, individualumu ir artimuju palaikymu net sunkiausiomis dienomis.)) Ksenia tiki, kad tai, kas yra transliuojama ekranose, gali palikti pėdsaką kiekvieno žmogaus gyvenime. Tai, ką mes žiūrime, girdime, matome tarsi du galus turinti lazda. Informacija gali daryti tiek teigiamą, tiek ir neigiamą įtaką visuomenės dvasiniam augimui. Būtent todėl šiandienos situacijoje yra taip svarbu atpažinti ir kovoti su priešiška propaganda, nepasiduoti provokacijoms, neleisti įsivyrauti mūsų širdyse ir sielose neapykantai ir Šėtono apžavams. „Tikroji mūsų misija yra skleisti grožį, gėrį, harmonizuoti žmogų, sutelkti jį aukštesniems idealams ir vertybėms”, – reziumuoja Ksenia.

Samanta Štraupaitė

7872

Samanta Štraupaitė - Ekologinio pilietiškumo ugdymo ir klimato kaitos lauką tyrinėjanti trečio kurso doktorantė (KU), Klaipėdos miesto jaunimo reikalų tarybos pirmininkė, Baltic Sea Region Youth Forum komiteto narė, NVO Po Bangom savanorė, Tarptautinių ryšių ir projektų skyriaus vadovė (LTVK).Nuo 2015 metų savo mokslinius tyrimus pristatė 8 tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, publikavo 9 mokslinius straipsnius. Įgyvendindama mokslinę ir projektinę veiklą viešina Klaipėdos miestą ne tik nacionaliniu bet ir tarptautiniu lygmeniu.Be mokslinės veiklos S. Štraupaitė užsiima švietėjiška veikla, inicijavo edukacijų ciklą Klaipėdos moksleivių vandenyno raštingumo ugdymui "Nuo Baltijos jūros iki pasaulinio vandenyno" kartu su NVO Po bangom, taip pat veda seminarus moksleiviams ir mokytojams apie ekologinį sąmoningumą, tvarią lyderystę. S. Štraupaitė Klaipėda Europos Jaunimo Sostinė 2021 - Lyderystės platformos vadovė, per 2020-2022 metus įgyvendino per 23 nacionalinius ir tarptautinius renginius, mokymus ir seminarus, skirtus Klaipėdos miesto jaunimo lyderystės ir verslininkystės kompetencijoms ugdyti bei kurti savo verslo idėjas Klaipėdoje bei likti čia studijuoti ir gyventi. Moksleiviai dalyvavę seminaruose ir hakatonuose patentavo savo verslo idėjas, kiti įkūrė jaunąsias bendroves. S. Štraupaitė ir toliau įgyvendina lyderystės iniciatyvas Klaipėdos mieste ir rajone. 2022 metais Samanta Štraupaitė buvo nominuota Metų Jaunimo ambasadore Klaipėdos jaunimo apdovanojimai 2022. Būdama Baltic Sea Region Youth Forum komiteto narė, padeda jaunimui ir jaunimo organizacijoms, kad jų tvarios idėjos bei iniciatyvos pasiektų sprendimus priimančias institucijas Baltijos jūros regione. Samanta Štraupaitė - jaunoji mokslininkė, kuriai rūpi Klaipėdos miesto visuomenės sąmoningumas klimato kaitos atžvilgiu, todėl savo moksline ir visuomenine veikla skatina jaunimo ekologinį sąmoningumą ir skatina kurti ir likti Klaipėdoje.

Edvinas Vaičiulis

2915

Edvinas Vaičiulis – šių metų Lietuvos kurčiųjų sporto atradimas, išgarsėjęs 2023 metų Europos kurčiųjų lengvosios atletikos čempionate Lenkijoje, kuriame iškovojo du bronzos medalius. Pirmą kartą tarptautinėse varžybose dalyvavęs 20-metis klaipėdietis nustebino šaltais nervais, geru pasirengimu ir ištverme. 800 m bėgimo rungtyje didžiąją dalį penktas buvęs E. Vaičiulis į lyderius kibo paskutinėje distancijos fazėje. O bronzos medalį išplėšė kone šuoliu kirtęs finišo juostą, akimirkai už savęs palikęs lenkų bėgiką. „Finišui atidaviau paskutines jėgas, – prisipažino bronzos medalininkas, – kitiems metrams, jei dar jų būtų buvę, jėgų nebeturėjau.“ Dar vieną bronzos medalį E. Vaičiulis iškovojo 3000 m kliūtinio bėgimo rungtyje, kurioje, kepinant karštai saulei, reikėjo pademonstruoti gerą pasirengimą ir ištvermę. Tų pergalių nebūtų be sunkių kasdienių treniruočių. O ir sėkmė čempionate įkvėpė E. Vaičiulį, kuriam sportinė karjera dar tik prasideda, dar sunkesnėms treniruotėms, dar svarbesnių pasiekimų šturmui